Odos valymas

Nuo to, kaip bus oda nuvalyta, priklauso visų vėliau pavartotų priemonių veikimas. Nevisiškai pašalintas makiažas, nešvarumai, riebalų bei prakaito likučiai blokuoja poras, todėl odai sunkiau kvėpuoti, neleidžiama patekti veikliosioms medžiagoms – sutrinka visos jos gyvybinės funkcijos ir reakcijos. Po kurio laiko raginis epidermio sluoksnis sustorėja, nes būna pažeistas jo natūralus atsisluoksniavimo procesas, ir oda įgyja nesveiką, pilką atspalvį. Epidermis galutinai atsinaujina per 28 dienas: mirusios ląstelės iš apačios nuolat keičiamos naujų. Deja, metams bėgant, šis procesas lėtėja, todėl raginis sluoksnis storėja, oda pilkšvėja. Raginio paviršiaus nusisluoksniavimas dar labiau sulėtėja, jei oda riebi.

Odos valymas paprastai būna paviršinis ir į giluminis. Pirmasis – tai kasdienės procedūros: mažiausiai du kartus per dieną švariname odą su jai skirtais kosmetiniais pieneliais, aliejais, emulsijomis, želė, „muilais be muilo", užbaigdamos toniku, natūraliais žolių ar gėlių skysčiais.

Giluminis valymas būna mechaninis (trinamasis) ir drėkinamasis, o išskirtinė forma – enziminis fermentų šveitimas. Profesionalai pripažino mechaninio ir enziminio jungtis: pirma, masažuojant mechaniniu pašalinamas paviršinis sluoksnis, paskui garinant ar uždėjus kompresą naudojamas enziminis. Vertingesnis – enziminis, nes mechaniškai trinant odą atsiranda nepageidaujamas šalutinis poveikis: spaudžiama ir trinama oda skatinama kuo greičiau atkurti dėl šveitimo prarastą raginį sluoksnį. Todėl dažnai jis netaikytinas. Namų sąlygomis bet kokio tipo veido odai reikėtų rinktis enziminį valymą arba valomąją kaukę.

Normalią odą būtina šveisti kartą per dvi savaites, sausą – kartą per mėnesį, riebią ir spuoguotą – du kartus per savaitę. Saugoti zoną apie akis. Jautrią odą derėtų šveisti tik jai specialisto skirtu enziminiu šveitikliu. Paprastai jis parenkamas odai, kuriai būdingas ragėjimo proceso sutrikimas (spuoguotai, išsausėjusiai, glembančiai, be tonuso, nesugebančiai greitai atsinaujinti, jautriai). Glembančią odą masažuoti mechaniniu būdu pavojinga, nes per stiprus tampymas gali dar labiau pabloginti būklę.

Kiekvienas giluminis valymas atgaivina odą, pagerina jos spalvą, pašalina šerpetojimą, tačiau tai įvyksta dėl to, kad pašalinamas natūralus odos apsauginis (raginis) sluoksnelis. Tad po šveitimo būtinos kitos kosmetinės priemonės, kurios veiksmingai atkuria odos biologinę pusiausvyrą. Drąsiau su pėdų šveičiamosiomis priemonėmis dirbama, atliekant pedikiūro procedūrą. Šveičiamasis kremas tepamas tose pėdų vietose, kur daugiausia suragėjusių odos dalelių. Sukamaisiais judesiais masažuojant pėdą, galima pajusti, kaip smulkūs natūralaus paplūdimio smėlio grūdeliai, esantys kremo sudėtyje, gludina kojų odą. Atitinkamos priemonės skiriamos ir alkūnių odai. Kūno šveitimo rūšys bei priemonės yra labai panašios kaip ir veido: kiekvieno tipo odai yra savitas valymas. Tačiau čia jis labiau praktikuotinas su masažu – dvigubas efektas: nusluoksniuota oda ir sužadinta kraujo apytaka. Veliau galimos ir kitos procedūros: toksinus šalinantys ir odą stangrinantys įvyniojimai, kaukės nuo celiulito... Skiriamos kelios odos šveitimo priemonių rūšys: šveičiamasis kremas, šveičiamoji želė, priemonės su vaisių rūgštimis.

Įsigerdamas į odą šveičiamasis kremas išstumia į paviršių ir pašalina negyvas epidermio ląsteles bei kitus nešvarumus. Oda tampa plonesnė, lygesnė, suminkštėja, nepleiskanoja, pagerėja kraujotaka, geriau pasisavinamos kitos kosmetikos priemonės.

Kosmetikos kabinetuose naudojamas enziminis veido valymas (enziminis šveitimas). Jis tinka net jautriai odai. Atliekant jį ant veido tepama kaukė, kurioje yra medžiagų, pasižyminčių raminamosiomis ir nuo uždegimų saugančiomis savybėmis. Fermentai šveičiant efektyviai tirpdo ant negyvų paviršinių odos šerpetų prilipusias purvo dalelytes. Jei oda nešvari, fermentai įsiskverbia išilgai inkštiro kamščio, išjudina jį ir ištirpdo.